Metformino hidrochloridas yra klasikinis pirmosios{0}}eilės vaistas, skirtas klinikiniam 2 tipo cukrinio diabeto gydymui. Dėl stabilaus hipoglikeminio veiksmingumo, mažos hipoglikemijos rizikos ir gebėjimo pagerinti atsparumą insulinui jis įgijo platų klinikinį pritaikymą. Šis vaistas paprastai pasižymi palankiu saugumo profiliu ir daugeliui pacientų jį gerai toleruoja ilgai{5}. Nepaisant to, vis tiek gali pasireikšti įvairaus sunkumo nepageidaujamų reakcijų, priklausomai nuo individualios fizinės sudėties, dozavimo režimo ir vartojimo būdo. Dauguma nepageidaujamų reakcijų yra lengvos ir grįžtamos, todėl jas galima veiksmingai sumažinti atitinkamai koreguojant vaistus. Nors sunkios nepageidaujamos reakcijos yra retos, jas reikia atidžiai stebėti. Šiame straipsnyje suskirstytos į kategorijas ir išsamiau aptariamos pagrindinės nepageidaujamos reakcijos, siekiant pateikti įrodymų, kaip racionaliai vartoti vaistus.
I. Virškinimo trakto nepageidaujamos reakcijos (dažniausios)
Virškinimo trakto netoleravimas yra labiausiai paplitusi nepageidaujama reakcijametformino hidrochloridas, paprastai išsivysto per pirmąsias vieną ar dvi gydymo savaites, ir yra pagrindinė gydymo nutraukimo priežastis. Šie simptomai atsiranda dėl didelės vietinės vaistų koncentracijos virškinimo trakte, gleivinės dirginimo ir pakitusios angliavandenių apykaitos žarnyne, pasireiškiančios pilvo pūtimu, viduriavimu, pykinimu, vėmimu, anoreksija, nuobodu epigastriniu skausmu, rūgšties atpylimu ir kitais skundais.
Toks virškinimo trakto šalutinis poveikis paprastai mažėja, kai išsivysto tolerancija. Daugumos pacientų virškinimo traktas laikui bėgant palaipsniui prisitaiko prie vaistų stimuliacijos, todėl simptomai savaime palengvėja arba išnyksta. Pradėjus gydymą maža doze ir vartojant vaistą valgio metu arba iškart po jo, galima žymiai sumažinti virškinimo trakto dirginimą. Nuolatinis stiprus viduriavimas ar vėmimas reikalauja skubios medicininės peržiūros, kad būtų galima pakeisti režimą, kad būtų išvengta antrinių komplikacijų, tokių kaip dehidratacija ir elektrolitų sutrikimai. Klinikiniai duomenys rodo, kad standartizuotas vartojimo koregavimas gali sumažinti virškinimo trakto nepageidaujamų reakcijų dažnį nuo daugiau nei 30 % iki mažiau nei 10 %.
II. Pieno rūgšties acidozė (sunkiausia reta nepageidaujama reakcija)
Laktatacidozė yra pavojingiausia gyvybei{0}}netinkama reakcija, susijusi su metformino hidrochloridu, tačiau jos dažnis yra labai mažas, dažniausiai pasireiškiantis pacientams, kuriems yra netinkamos dozės arba yra gretutinių ligų. Metforminas slopina kepenų gliukoneogenezę ir sutrikdo laktato skaidymą; fiziologinėmis sąlygomis žmogaus organizmas gali normaliai kompensuoti, kad išvengtų nenormalaus laktato kaupimosi. Tačiau esant inkstų nepakankamumui, sunkioms infekcijoms, hipoksijai, piktnaudžiavimui alkoholiu, sunkiu fiziniu krūviu ar per didelėmis metformino dozėmis, per didelis laktato kaupimasis gali sukelti acidozę.
Ankstyvieji pieno rūgšties acidozės pasireiškimai yra nuovargis, mialgija, galvos svaigimas, mieguistumas ir gilus, greitas kvėpavimas su vaisių kvapu. Ligos progresavimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, sumišimą, hipotenziją, komą ir kitus kritinius simptomus, kurie gali būti mirtini be savalaikio įsikišimo. Siekiant sumažinti šią riziką, metforminas yra kontraindikuotinas arba labai atsargiai skiriamas pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, sunkia širdies ir plaučių liga, lėtiniu alkoholizmu ar ūmine infekcija, o gydymo metu perdozuoti griežtai draudžiama.
III. Nepageidaujamos mitybos ir medžiagų apykaitos reakcijos
Ilgalaikis{0}}metformino hidrochlorido vartojimas gali sutrikdyti vitamino B12 pasisavinimą žarnyne, todėl gali trūkti vitamino B12. Vaistas trukdo pasisavinti ir panaudoti vitaminą B12 žarnyno gleivinėje, todėl ilgai gydant vitamino B12 koncentracija serume palaipsniui mažėja. Lengvas trūkumas dažnai būna besimptomis, o lėtinis sunkus trūkumas gali sukelti periferinę neuropatiją, kuriai būdingas tirpimas, hipoestezija ir galūnių silpnumas, o kai kuriais atvejais kartu su megaloblastine anemija.
Atitinkamai, cukriniu diabetu sergantiems pacientams, ilgai gydomiems-metforminu, rekomenduojama reguliariai stebėti vitamino B12 koncentraciją serume, didinti vitamino B12 turinčio maisto suvartojimą arba, kai reikia, gydytojo nurodymu vartoti geriamuosius maisto papildus, kad būtų išvengta medžiagų apykaitos komplikacijų. Be to, nedideliam pacientų pogrupiui pastebimas nedidelis svorio kritimas, o tai yra gerybinis fiziologinis rezultatas, kurį lemia pagerėjęs atsparumas insulinui ir sumažėjęs riebalų kaupimasis.
IV. Odos ir lengvos sisteminės nepageidaujamos reakcijos
Nedidelei daliai pacientų po pavartojimo pasireiškia padidėjusio odos jautrumo reakcijos, pasireiškiančios niežuliu, eritema, bėrimu, dilgėline ir kitais įvairaus sunkumo pažeidimais. Lengvos odos alergijos gali būti valdomos taikant simptominį antialerginį gydymą, o esant dideliam sunkiam bėrimui ar angioedemai, būtina nedelsiant nutraukti vaistų vartojimą ir skubiai kreiptis į gydytoją.
Be to, dažniausiai pradinėje gydymo fazėje gali pasireikšti reti lengvi sisteminiai skundai, įskaitant galvos svaigimą, galvos skausmą, nuovargį ir kartaus skonio pojūtį. Šie simptomai dažniausiai būna lengvi, netrukdo kasdieninei veiklai ir išnyksta spontaniškai, kai atsiranda tolerancija. Kliniškai nebuvo užfiksuota jokių sunkaus kepenų ar inkstų pažeidimo atvejų, susijusių su šiuo vaistu; įprastinės dozės nekelia hepatotoksinio ar nefrotoksinio pavojaus pacientams, kurių kepenų ir inkstų funkcija normali.
V. Vaistų santrauka ir saugos rekomendacijos
Apskritai, nepageidaujamos reakcijos įmetformino hidrochloridasdažniausiai yra lengvi, grįžtami virškinimo trakto sutrikimai, o sunkūs nepageidaujami reiškiniai išlieka nedažni, o tai patvirtina patikimą jo saugumo profilį. Pacientai neturėtų per daug jaudintis dėl šalutinio poveikio, nes savavališkas dozės sumažinimas arba gydymo nutraukimas gali sukelti glikemijos svyravimus ir ligos paūmėjimą. Klinikinis skyrimas turi būti pradėtas maža -doze, laipsniškas dozės titravimas ir suvartojimas po valgio. Kontraindikuotinas pacientų grupės turi būti neįtrauktos, o norint sumažinti nepageidaujamų reakcijų riziką, rekomenduojama reguliariai stebėti kepenų, inkstų funkciją ir kraujo tyrimą. Gydymo metu nuolatinis diskomfortas ar nenormalūs simptomai reikalauja laiku atlikti medicininį įvertinimą, kad būtų galima pakoreguoti gydymo režimą.
